- pupienis
- pupiẽnis sm. (2) 1. ppr. pl. Dglš, Lkm, Ob žr. pupojas: Aukštai išbėgo pupiẽniai Alks. Tada įšoks karvė pupõs, tada įšoks, ir liko vieni pupieniai Ds. 2. pyragas iš pupų miltų: Brolau, aš atnešiau pupienio, pakepėm, toks gardus LTR(Kp).
Dictionary of the Lithuanian Language.